Nesenai vienas po kito kaip yla iš maišo išlindo faktai apie netikėtai nustatytą taršą arsenu ar kitais specifiniais teršalais geriamojo vandens vandenvietėse. Ir mąstantiems žmonėms, o tokiais save laiko HOMO SAPIENS, turėtų iškilti klausimai:

1. Iš kur, kas?
2. Kaip ir kodėl?

Panagrinėkime ne arseno istoriją, bet panašią… Štai ši žiema buvo kaip žiema. Sniego, ledo – iki soties. O kad automobiliai neslidinėtų, o pėstieji negriuvinėtų, miestų tvarkymo tarnybos uoliai kelius ir keliukus barstė druskų mišiniais su smėliu arba be jo. 

Druskų mišiniai – kas tai? Dažniausiai juose rasime neorganinių druskų, tokių kaip NaCl (natrio chloridas arba valgomoji druska), MgCl₂ (magnio chloridas), CaCl₂ (kalcio chloridas). Pasakysite – ogi tai geras daiktas, net maistui (ne visos) vartojamos. Ir taip, ir ne. Kadangi šių druskų, priklausomai nuo oro sąlygų ir sezono, vien Vilniaus mieste sunaudojama apie 15 000 tonų per sezoną, tai suprantame, kad ji ne valgymui skirta ir yra techninė, nes turi būti pigi. 

Kadangi techninė ir pigi – turi priemaišų (ne tik pagrindinių jonų natrio ir chloridų). Kokių gi? Atlikus kokybinius druskos tyrimus laboratorijoje, joje be pagrindinių jonų (natrio, chloridų ir kitų) rasta įvairių lengvai tirpių priemaišų:

• amonio junginių;
• fosforo junginių;
• vario;
• cinko;
• aliuminio;
• švino;
• gyvsidabrio.

Ko gero, visi suprantame, kur druska su priemaišomis atlikusi savo vaidmenį nukeliauja? Tiesiai ar per tarpininkus (dirvožemį) ji patenka į upes ir požeminius vandenis. 

Paimame ir paskaičiuojame, kad aukščiau aprašyto druskos naudojimo atveju į apie Vilnių esančius paviršinio ir požeminio vandens telkinius vien tik dėl naudojamos druskos nuleidome (darome prielaidą, kad viskas pateko į gruntinius vandenis ir vienas žmogus per parą suvartoja 120 litrų vandens):

• aliuminio – 149 kg. Geriamajame vandenyje aliuminio leistina norma, dar nekenkianti žmogaus sveikatai yra 200 µg/l, taigi „praturtinome“ iki viršijamos ribinės vertės apie 745 000 m³ geriamojo vandens. Tiek vidutiniškai per metus suvartoja tik apie 16 000 gyventojų.
• švino – 1,7 kg. Geriamajame vandenyje leistina švino norma dar nekenkianti žmogaus sveikatai yra 10 µg/l, taigi „praturtinome“ iki viršijamos ribinės vertės apie 170 000 m³ geriamojo vandens. Tiek vidutiniškai per metus suvartoja  tik apie 3 800 gyventojų.

Kiti junginiai taip pat nepraturtino aplinkos. Pavyzdžiui, ChDS (cheminis deguonies sunaudojimas) į telkinius paleidome net 228 000 kg ir nepaklausi, ar jis patinka vandens augalijai ir gyvūnams, nebent pastarieji išplaukia pilvais aukštyn ir tada tikrai supranti, kad nepatiko.

Vidutinė chloridų koncentracija Lietuvos paviršiniuose vandens telkiniuose yra apie 0,2 g/litre, o vidutinis vandenynų druskingumas yra 35 g/litre. Taigi išbarstę 15 000 tonų druskos, 260 000 m³ gėlo vandens pavertėme vandenynu (su sąlyga, kad viskas subėgo į vieną Lietuvos paviršinio vandens telkinį). Priėmus, kad telkinio vidutinis gylis 4 metrai, turime 6.5 ha ežerą – vandenyną. 

Gerai tai ar blogai turi vertinti Valstybės arba žmonių (juk Valstybė tai žmonės? O mes esame žmonės?) sukurtos įvairios institucijos ir jei pradėtume galvoti apie tai ir/arba prisimintume pirmąjį termodinamikos dėsnį, gal greičiau rastume taršos priežastis ir greičiau imtumėmės reikalingų veiksmų? Gal irteršalų problemos nebūtų ir/ar ji būtų greičiau išspręsta? Gal? Kiekvieną rytą labai norime tuo tikėti.

Žaidžiame Aplinkosaugą komanda