Nuo kvapų normavimo atsiradimo 2010 metais (HN 121:2010) pradėjome aktyviai apie tai kalbėti, normuoti, matuoti, vertinti.

Ką turime 2026 metais

• normavimą TIPK leidimuose;
• ne vieną ir ne dvi rezonansines bylas, tebekeliančias daug aistrų visose barikadų pusėse;
• visuomenės nepasitikėjimą ir verslo pasimetimą (tarpais)…

Ar turime aiškias žaidimo taisykles?

O ar per 15 metų turime aiškias žaidimo taisykles – kaip kvapas turi būti vertinamas, kada vertinamas, kaip matuojamas ir kada matuojamas? Užsiduokime sau paprastus inžinierinius klausimus ir pabandykime į juos atsakyti.

1. Taršos šaltinių identifikavimas

Yra sureguliuota ir aišku, kaip turi būti identifikuoti ir pažymėti kvapo taršos šaltiniai taršos objektuose ir schemose? Nėra, nors analogija (gal ne iki galo išbaigta su cheminės taršos šaltiniais) yra.

2. Kvapų sklaidos skaičiavimas

Yra nustatyta, kaip turi būti skaičiuojama kvapų sklaida – skaičiavimo laukas, žingsnis, kaip vertinami specifiniai taršos objektai (paukštynai, nuotekų valymo įrenginiai, kita neorganizuota tarša)? Ne, nėra.

3. Organizuoti ar neorganizuoti šaltiniai?

Visuotinai apsispręsta – tvartai – organizuoti taršos šaltiniai ir vertiname kiekvieną ortakį ar neorganizuoti? Kokie vertinami parametrai?

4. Matavimų atlikimo tvarka

Yra aišku, kaip turi būti atliekami kvapo matavimai stacionariuose arba neorganizuotos taršos šaltiniuose – kiek ėminių, kokiu dažniu paimti, kiek imti? Ne, nėra.

5. Nustatymo riba visuomenei

Yra paaiškinta visuomenei, kad kvapo metodo nustatymo riba yra ženkliai (iki 10 kartų) didesnė nei ribinė vertė ir ką tai reiškia vertinime? Ne, nėra.

6. Vieninga ėminių ėmimo logika

Akredituotas kvapo nustatymo metodas kai kur labai aiškiai nurodo ėminių kiekį (pavyzdžiui, 10 proc. tvarto ploto, kas dažnu atveju yra 150 ėminių), o kai kur nenurodo (atviri vartai, pakrovimo ir iškrovimo procesai). Ar priimta vieninga logika, o ne logika vienam ūkio subjektui? Ne, nėra…

7. Vadovavimasis deklaruojamu metodu

Yra vadovaujamasi deklaruojamu akredituotu tyrimo metodu? Ne, nėra. Tačiau tai netrukdo iš vieno matavimo „priskaldyti” išvadų – tikrai taip.

Kodėl visuomenė nepasitiki

Dėl to turime, ką turime – visuomenė nepasitiki vertinimais bei tikrinimais ir teisingai daro, nes negali pasitikėti tuo, kas daroma pagal neaiškias tvarkas ir interpretuojama kaip kam šauna galvon.

Žvilgsnis atgal: Aristotelio išmintis

Sako, nereikėtų žiūrėti atgal, bet ar tikrai? Visi girdėjome Aristotelį. Jam priskiriama ir ši išmintis – „Valstybė atsiranda tam, kad būtų galima gyventi, bet egzistuoja tam, kad būtų galima gyventi gerai.” (Politics, I knyga).

Išvada

Žmonės natūraliai kuria bendruomenes ir taisykles, nes be jų nėra nei tvarkos, nei moralės. Ar 15 metų pakankamas laikas atsiraitoti rankoves ir susėdus sudėlioti viską į vietas? Kitaip kyla klausimas – kam patogus drumzlinas vanduo? Greičiausiai ne žuvims vandenyje.

Žaidžiame Aplinkosaugą komanda